Straipsniai > Tumpa Vakarų Europos viduramžių šarvuotės istorija

Trumpa Vakarų Europos viduramžių šarvuotės istorija

XI amžiaus šarvuotė

Dešinėje esantis piešinys vaizduoja tipiškus XI a. normanų šarvus; tai ilgi grandiniai marškiniai, apsaugantys kūną iki kelių. Galvą dengia grandinis kapišonas ir ant jo - kūginis šalmas su būdingu antnosiu, iš dalies saugančiu veidą. Tokie šalmai (sprangelhelm) būdavo per apvadus sukniedijami tarpusavyje. Po šarviniais marškiniais būdavo dėvimas dygsniuotas vilnomis kimštas gambezonas, sušvelninantis smūgį, arba palaida tunika. Kartais jie būdavo užsivelkami ne po, o ant šarvų. Turtingi riteriai dar turėdavo grandines kojines ar kelnes, segamas prie diržo.

XI a. pabaigoje ant šarvų pradėti vilkėti berankoviai apsiaustai (surcoat), dažniausiai šviesių spalvų. Kario rankoje - didelis aitvaro tipo normaniškas skydas su per petį permetamu diržu. Dauguma normanų ir saksų karių per Hastings'o mūšį buvo apsišarvavę būtent taip. Šiuo periodu kalavijas buvo segimas prie juosmens diržo.

XII amžiaus šarvuotė
Šiame paveikslėlyje pavaizduotas riteris dėvi panašius, kaip ir XI a. ilgarankovius, bet šiek tiek trumpesnius šarvinius marškinius. Rankos visiškai uždengtos, rankovės baigiasi šarvinėmis pirštinėmis su plyšiu delne pirštinei nusimauti. Po šarvais - paminkštinantis drabužis, kaip ir praėjusiame amžiuje.Toks pat grandžių kapišonas, skirtas kaklo apsaugai. Ant galvos - puodinis šalmas plokščiu viršumi su kauke, dengiančia veidą (tokie šalmai nepasiteisino, nes blogai nukreipdavo kalavijo smūgius). XII a. jau plačiai naudojamos šarvinės kojinės, tvirtinamos odiniais dirželiais virš blauzdų ir segamos prie diržo. Kalavijo makštys prie atskiro diržo rišamos odiniais dirželiais statmenai diržui.Trikampis skydas mažesnis ir lengvesnis, leidžiantis greičiau judėti ginantis. Ant šarvų velkami apsiaustai, perjuosti siauru diržu, ypatingai paplito po kryžiaus žygių Palestinoje. Šarvai, kepinami intensyvios Vidurio Rytų saulės, įkaisdavo. Kad apsisaugotų nuo perkaitimo, kryžeiviai ant jų užsivilkdavo dažniausiai baltus berankovius apsiaustus (balta spalva taip pat simbolizavo vienuoliškų ordinų riterių tyrumą).Toks drabužis taip pat apsaugodavo šarvus nuo purvo, kad mažiau rūdytų. Vėliau ant riterių apsiaustų atsirado heraldinės figūros, iš pradžių naudotos kaip atpažinimo ženklai mūšyje.

XIII amžiaus šarvuotė

Šone matome prancūzų riterį. Jo šarvai panašūs į XI amžiuje dėvėtus šarvus. Tokio pat tipo ir šalmas. Po šarviniu kapišonu - pošalmis su kaktą juosiančia turbano formos apsauga ( tokį pošalmį užsidėjęs antrame plane stovintis riteris). Skydas trikampis su heraldine figūra. Taip pat papuošta ir žirgo gūnia, kurios pagrindinė paskirtis - bent kiek apsaugoti nuo strėlių. Ant kelmo matome pastatytą šiame amžiuje pradedamą naudoti didįjį šalmą (greathelm).Šio tipo šalmai buvo naudojami išskirtinai tiktai riterių luomo. Kalavijai pradedami segėti įstrižai; taip ginklą iš makštų buvo galima ištraukti žymiai greičiau.Ant šarvinių marškinių vilkimas apsiaustas, kuris šiame amžiuje būdavo iš brangių medžiagų, tokių kaip šilkas. Jo pakraščiai būdavo išsiuvinėti. Jis sujuostas per liemenį siauru dirželiu. Virš apsiausto - dygsniuotas gambezonas.

XIV amžiaus šarvuotė
Šone esanti iliustracija vaizduoja prancūzų riterį 1302m. karo Flandrijoje metu. Čia matome tipišką amžiaus pirmos pusės šarvuotę.XIV amžius - plataus plokštinių šarvų naudojimo pradžia. Į amžiaus pabaigą grandiniai marškiniai dar patrumpėjo ir dengdavo jau tik klubus - šarvai palaipsniui pradėti lengvinti, nes XIII amžiuje jų svoris jau buvo peržengęs protingą ribą. Paveikslėlyje vaizduojamo riterio šarvuotę papildo būsimų šarvinių antpečių prototipas - diržais prie pečių tvirtinami skydeliai. Kelius dengia žalvariniai antkeliai. Šalmas - praeitame amžiuje pradėtas naudoti didysis šalmas.Vėlyvieji didieji šalmai tapo labai masyvūs ir remdavosi į pečius. Kad nebūtų pamestas mūšio metu, toks šalmas būdavo tvirtinamas grandine prie šarvų. Šalmas, apsiaustas ir pečių skydeliai papuošti heraldiniais ženklais. XIVa. antroje pusėje didįjį šalmą pakeičia tobulesnis basinetas su pakeliamu antveidžiu.Taip pat atsiranda plokštiniai kojų bei rankų šarvai. Čia matomi flamandų pėstininkai, apsišarvavę tokiais pat grandžių šarvais.Priekyje stovinčiojo galvą dengia vadinamasis kapelinas (chapel de fer), į apsiausto medžiagą įkniedytos metalo plokštelės saugo krūtinę ir nugarą - tai būsimos brigandinos ankstyvoji forma. Kitas pėstininkas - su apvaliu puodiniu šalmu.

Šone esančiame paveikslėlyje matome stovintį vokiečių riterį. Jo galvą dengia basinetas.Tokie basinetai mažai atsikišusiais antveidžiais buvo patogūs kautis pėsčiam, nes neapribodavo regėjimo lauko žemiau juostos, t.y. galima buvo matyti ir priešininko kojas. Kalavijas bei durklas ilgomis grandinėmis prikaustyti prie krūtinės šarvinės plokštės, papildančios šarvinius marškinius.Taip buvo daroma, kad riteris nepamestų ginklo mūšio metu, tačiau vėliau grandinių atsisakyta, nes jos dažnai painiodavosi tarpusavyje. Nors šarvų pagrindas - vis dar pinti grandelių šarvai, tačiau keliai ir blauzdos jau dengti plokštiniais šarvais. Kairėje rankoje riteris laiko raitelio skydą su išėma iečiai. Ant žirgo sėdinčio šveicarų riterio rankas ir kojas visiškai dengia plokštiniai šarvai, pėdas - šarvinės kurpės - sabatonai. Abiejų riterių pirštinės taip pat plokštinės ir pirštuotos. Raitelio krūtinę saugo ištisinė kirasa su prikniedytu dešinėje atraminiu kabliu iečiai. Ant galvos basinetas -vadinamasis "šuns snukis". Pečiai ir kaklas apsaugoti storos odos pelerina, iš apačios pamušta veltiniu. Pėstininkas - Bohemijos lankininkas su atviru basinetu ant galvos, pečiai ir kaklas uždengti žvyninių šarvų pelerina, dirželiu tvirtinama prie šalmo.Taip pritvirtinta pečių bei kaklo apsauga ir prie abiejų riterių basinetų.

XV amžiaus šarvuotė
XV a. pasižymėjo visišku plokštinių šarvų įsigalėjimu. Labiausiai šarvakalyboje buvo pažengę Vokietijos (Augsburg'as, Landshut'as, Nurenborg'as, vėliau Innsbruck'as) ir šiaurės Italijos (centras - Milanas) miestai. Amžiaus viduryje šios dvi šalys ištobulino skirtingo stiliaus šarvų gamybą. Italų šarvai buvo apvalesnių formų, lengvesni ir tvirtesni, su labiau sustiprinta kairės krūtinės pusės apsauga. Vokiški, kitaip - gotiško stiliaus šarvai buvo aštresnių formų ir sunkesni. Šarvai įvairiose Europos šalyse panašėjo, tai buvo intensyvaus jų eksporto pasekmė.

Kairėje esančioje iliustracijoje matome vokiečių riterį ant žirgo. Panašius šarvus žymus meistras Lorenz'as Helschmiedel'is iš Augsburg'o 1480m pagamino būsimam Šventosios Romos imperijos imperatoriui, Austrijos erchercogui Maximilian'ui. Riterio galvą dengia XV amžiuje paplitęs šalmas saladas(sallet) su po juo esančiu minkštu pošalmiu. Kirasa patobulinta ir su sijonėliu, dengiančiu dubenį. Antkeliai ir antalkūniai su šoniniais skydeliais. Pirštinių riešo apsaugos pailgėjusios ir beveik siekia antalkūnius. Atsirado gera pečių apsauga, kaklą ir apatinę veido dalį saugo goržetė su antsmakriu (bevor). Papildomi apvalūs skydeliai dengia tarpus tarp antpečių ir kirasos, atsirandančius judinant rankas. Po plokštiniais šarvais ant minkšto pošarvio pasivelkami trumpi (iki klubų) šarviniai marškiniai, uždengiantys tarpus tarp plokštinių šarvų dalių: pažastis, rankų lenkimo vietas ir tarpkojį. Žirgas taip pat sunkiai šarvuotas pošarvine gūnia, grandiniais sprando šarvais ir plokštiniais kūno bei galvos šarvais. Šalia stovi flamandų samdinys. Jo šalmas - vėlyvojo basineto atmaina su antsmakriu ir ausis dengiančiais skydeliais. Krūtinė dengta šarviniais marškiniais ir lengva kirasa. Rankos ir kojos ištisai šarvuotos plokštiniais šarvais. Kitas raitelis - lengvai šarvuotas raitas arbaletininkas tokio pat tipo šalmu ir kirasa.

Straipsnį parengė Karolis Jankauskas