Straipsniai > Trakų pilys

Trakų pilys. Istorinė apžvalga

Pusiasalio pilis

Trakuose esančios Pusiasalio ir Salos pilys, statytos XIV amžiaus viduryje - XV amžiaus pradžioje - reikšmingi Lietuvos gynybinės architektūros ir istorijos paminklai.
Tarp Galvės ir Lukos ežerų maždaug 4 ha plote yra išlikę Pusiasalio pilies keli bokštai, gynybinių sienų griuvėsiai. Mūrinė Pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje. Tai buvo viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, turėjusi 11 įvairaus dydžio gynybinių bokštų. Priekinę pilies dalį sudarė keturkampis kiemas, apjuostas gynybine siena su 6 bokštais. Bokšte į miesto pusę buvo pagrindiniai pilies vartai. 1382-1391 m. pilį daug kartų puolė ir griovė ne tik kryžiuočiai, bet ir brolžudiški lietuvių kunigaikščių karai. Apgriauta pilis buvo atstatoma ir stiprinama.
Pusiasalio pilyje, vienoje iš Didžiojo kunigaikščio rezidencijų gyveno kunigaikščiai: Kęstutis, Skirgaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis. Pastarasis 1440 m. čia sąmokslininkų buvo nužudytas. Netenkant Didžiojo kunigaikščio rezidencijos vaidmens, Pusiasalio pilis tapo kalėjimu, kur buvo kalinami aukštos kilmės valstybės priešai ar belaisviai. Šioje pilyje XVI a. pr. buvo kalinamas buvęs Aukso ordos chanas Šich Achmetas.
Po niokojančių karų su Švedija (1655-1660) ir Rusija (1654-1667) pilis buvo sugriauta ir nebeatstatoma. XVII-XVIII a. pilies kiemuose rinkdavosi Trakų apskrities bajorų seimeliai, išlikusiuose bokštuose įrengtas bajorų kalėjimas.
1678 m. Pusiasalio pilis buvo atiduota vienuoliams dominikonams. Jie čia pradėjo statyti didelę bažnyčią, tačiau pristigus lėšų, nebaigtoje bažnyčioje įrengė koplyčią ir vienuolyną. 1864 m. caro valdžiai vienuolyną uždarius, pastatai buvo atiduoti administracinėms įstaigoms, o pilies teritorija paversta parku. Vienuolyno pastatuose carinės Rusijos metais buvo įsikūrusi slaptoji policija, lenkų valdymo laikotarpiu - pasienio policija. 1944 m. sovietinė valdžia Dominikonų vienuolyno patalpose įrengė NKVD kalėjimą, o vėlesniais sovietiniais metais čia buvo milicija, vietinis KGB skyrius. Nuo 1990 m. buvusio Dominikonų vienuolyno patalpose įsikūrė Trakų istorijos muziejaus administracija.

Salos pilis

Dar statant, tvirtinant ir plečiant Pusiasalio pilį, XIV amžiaus. antroje pusėje pradėta Salos pilies statyba, vienoje iš didesnių Galvės ežero salų. Salos pilis yra pereinamojo tipo iš aptvarinės į konventinę, kurią sudaro kunigaikščių rūmai ir priešpilis. Manoma, kad Salos pilį pradėjo statyti Kęstutis, o XV a. pirmoje pusėje baigė jo sūnus Vytautas. Ji buvo statyta kaip tvirtovė apsiginti nuo priešų ir niekad nebuvo paimta užpuolikų.
Pilies architektūra gotikos stiliaus, bet kai kurie elementai turėjo ir romaninio stiliaus bruožų. Visos patalpos buvo skliautuotos, langų angokraščiai puošti profiliuotomis plytomis, langus puošė vitražai.
Po Žalgirio mūšio (1410 m.), sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Salos pilis tapo Didžiojo kunigaikščio rezidencija. XV a. pradžioje Trakai buvo klestintis miestas, jame lankėsi daug pirklių, garbingų svečių, užsienio pasiuntinių, kurie buvo priimami Salos rūmų reprezentacinėje menėje. 1413 m. Salos pilyje priimtas imperatoriaus Zigmanto pasiuntinys Benediktu Makra, paskirtas arbitru ginčui su Ordinu dėl Žemaitijos sienų spręsti. Trylika kartų 1413-1430 m. lankėsi Lenkijos karalius Vytauto pusbrolis Jogaila.

XVI a. praradusi karinę funkciją ir netekusi rezidencijos vaidmens, Salos pilies reikšmė sumenko, didieji kunigaikščiai į ją užsukdavo vis rečiau. Salos pilyje saugota Lietuvos Metrika 1511 m. perkelta į Vilnių. Salos pilis tampa kilmingų asmenų kalėjimu.
Po niokojančios 1655-1661 m. carinės Rusijos kariuomenės invazijos Trakų miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, Salos pilis apgriauta ir nebuvo atstatoma, miestas jau neatsigavo ir tapo provincijos miesteliu.
XIX a. romantizmo idėjos paskatino domėtis Lietuvos praeitimi ir ypač Trakų pilimis. Dailininkai tapė Salos pilies griuvėsius, išlikusius ant sienų freskų fragmentus, architektai inžinieriai ruošė pilies restauravimo projektus. Aukštadvarietis inžinierius. B. Malevskis parengė priešpilio pietrytinio bokšto fragmentinio restauravimo ir konservavimo projektą. Nors atlikti darbai buvo nedideli, bet Salos pilies išsaugojimo istorijai jie labai reikšmingi. 1929-1941 m. pilies restauravimo darbams vadovavo lenkų inžinierius architektas J. Borovskis. Tuo laikotarpiu buvo sustiprinta mūrų apačia, restauruota dalis kampinių kontraforsų, pašalintos griuvenos nuo fasado, sustiprintas donžonas, pradėta atstatinėti reprezentacinė salė.
Po antrojo Pasaulinio karo Trakų pilių konservavimo, restauravimo ir atstatymo darbus tęsė lietuvių restauratoriai.1953 m. prasidėjo pilies restauravimo darbai. 1962 m. pagal architekto B. Krūminio projektą buvo atstatyti centriniai rūmai, o vadovaujant architektui St. Mikulioniui (dirbo 1955 - 1987) 1987 m. baigtas restauruoti priešpilis. Atstatyti priešpilio kampiniai bokštai, vakariniai kazematai pakeitė ir visos pilies tūrinę erdvinę kompoziciją. Lietuvos ir Trakų miesto simbolis - Salos pilis atgavo XV amžiaus vaizdą. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, čia vėl priimami garbingi svečiai, pasirašomos sutartys.
1962 m. Salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Čia įruoštos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta koncertai, festivaliai, šventės. Kasmet pilį aplanko tūkstančiai lankytojų. Kiekvienas lankytojas atvykęs į Salos ar Pusiasalio pilį ( kuri yra nepelnytai užmiršta), atras sau įdomių dalykų: vieni gėrėsis architektūra, kitus sudomins istorinė ekspozicija ar muziejaus kolekcijos. Prisilietimas prie tautos istorijos, garbingos mūsų valstybės praeities papildo ir praplečia istorinę atmintį, "Gyvosios istorijos" renginiai, vykstantys Pusiasalio ir Salos pilyse praturtina gyvais vaizdiniais ir įspūdžiais.