Straipsniai > Medžioklė su lanku ir arbaletu

Medžioklė su lanku ir arbaletu

Istorinės aplinkybės
Prakalbus apie medžioklę senoviniais ginklais, tokiais kaip arbaletas ar lankas (net jeigu jie šiuolaikiniai,pagaminti naudojant naujausias technologijas) daugelio akyse sužiba azarto ugnelės. Abu šie ginklai apipinti romantikos ir legendų vijokliais. Niekam nereikia aiškinti kas tokie buvo Robinas Hudas arba Vilhelmas Telis - abu puikūs medžiotojai ir kariai, kiekvienas jų tobulai įvaldę savo ginklą. Visgi pirmenybę atiduokim vyresniajam arbaleto broliui ir jo pirmtakui - šaunamajam lankui.

Lankas
Manoma,kad pirmasis lankas buvo išrastas Mezolito ir Neolito sandūroje maždaug prieš 30 - 40 tūkstančių metų. Į klausimą kur tai atsitiko ir kas padarė šį ko gero esminį žmonijos civilizacijos išradimą atsakyti neįmanoma. O tai juk buvo pirmoji mašina žmonijos istorijoje, ir nuo to momento prasidėjo techninis civilizac progresas mūsų planetoje! Ant uolų pavaizduotų medžioklės lankais scenų galima rasti įvairiose pasaulio vietose - nuo Sacharos iki Šiaurės Amerikos. Titnaginiai strėlių antgaliai -gausiausias Mezolitinių - Neolitinių kultūrų palikimas. Čia ne išimtis yra ir Lietuvos teritorija. Greičiausiai lankas buvo išrastas nepriklausomai keliose pasaulio vietose. Jo reikšmę pirmykščių medžiotojų visuomenei atspindi daugelio tautų mitologija. Čia lankas yra vaisingumo ir net pasaulio sutvėrimo simbolis. Kai kurios Šiaurės Amerikos vietinių gyventojų gentys garbino magiškųjų strėlių ryšulį-galingą fetišą laiduojantį sėkmę medžioklėje. Dėl tokių fetišų net vykdavo tarpgentiniai karai. Lietuvos teritorijoje lankas evolicionavo nuo paprastojo arba trumpojo lanko iki sudėtingo refleksinio azijinio arba kitaip vadinamo rytietiško lanko.Matomai šie lankai į mūsų kraštą atkeliavo dviem keliais: per glaudžius kultūrinius ir karinius kontaktus su Rytais turėjusią Rusią ir kartu su totoriais bei jų giminaičiais karaimais XIV a. pabaigoje atkeldintais ir apsigyvenusiais LDK. Yra duomenų, kad Lietuvoje valstiečiai dar net XIX a. pradžioje medžiojo lankais. Medžioklėje naudotų lankų galia siekdavo 27-30 kg. (karybai naudoti beveik dvigubai galingesni lankai). Jos visiškai pakako net stambiam raguočiui, tokiam kaip stumbras arba briedis nudobti.

Arbaletas
Arbaletas yra gerokai vėlyvesnis išradimas. Akivaizdu,kad tai yra ne kas kita,o patobulintas lankas. Atsirado medinis korpusas,prie kurio kryžmai tvirtinamas lankas,o ant jo strėlės laikiklis arba griovelis, suteikiantis strėlei kryptį šūvio metu bei templės paleidimo mechanizmas. Pirmieji arbaletai buvo išrasti jau nebe medžioklei,o karybai. Beveik tuo pat metu - apie III-IV amžių iki Kristaus gimimo jie išrandami senovės Kinijojė ir senovės Graikijoje. Europoje arbaletas intensyviai pradėtas naudoti po pirmųjų kryžiaus žygių Palestinoje, t.y.nuo XI a., nors pavienių faktų apie panašaus ginklo buvimą Vakarų Europoje aptinkama jau nuo IV a. po Kristaus gimimo. Jeigu karyboje arbaleto pranašumas prieš lanką taip ir išliko ginčytinas Lyginant lanko ir arbaleto galimybes akivaizdu,kad šaudyti arbaletu gerokai paprasčiau nei lanku. Kas be ko literatūroje arbaleto efektyvumas gerokai perdedamas. Nors, pavyzdžiui,kariniam arbaletui įtempti reikia apie 400 kg jėgos, bet jo išmetamos strėlės greitis 50-70 metrų per sekundę yra beveik toks pat kaip angliško ilgojo lanko ir beveik 30% mažesnis negu azijinio.Tai salygoja mažas (kompaktiškumo ir patogumo sumetimais) lankas taigi ir nuo 7 iki 10 kartų trumpesnė energiją akumuliuojanti įtempimo bei energijos perdavimo strėlei eiga. Visgi arbaleto strėlė perneša šiek tiek didesnę energiją dėka masyvesnio antgalio ir labiau strėlės priekyje esančio svorio centro. Bet lanko greitašaudiškumas beveik 30 kartų didesnis nei arbaleto(XIV-XVa. naudotam mechaniškai įtempiamam arbaletui užtaisyti prireikdavo iki 2 minučių,patyręs lankininkas per tą laiką sugebėdavo paleisti apie 30 taiklių strėlių). Abu šie ginklai vienu metu pasitraukė iš Senojo Žemyno mūšių arenos taip ir neišstūmę vienas kito. Medžioklėje, tačiau, arbaletas užėmė gana tvirtas pozicijas. Iki 250 kg jėgos medžiokliniam arbaletui visiškai pakako. Naudojant įvairius sverto tipo bei reduktorinius mechanizmus tokį arbaletą užtaisyti visiškai lengva. Be to labai patogi arbaleto savybė - galimybė užtaisyti arbaletą iš anksto ir turėti jį paruoštą bet kuriam momentui.Atsirado (ypač XVII a. - medžioklinių arbaletų aukso amžiuje) visa eilė specializuotų medžioklinių arbaletų, vadinamieji šneperiai (Schnepper)- lengvieji medžiokliniai arbaletai plieniniais lankais su patobulintu templės paleidimo mechanizmu, itališkos balestros - tai buvo arbaletai, pritaikyti šaudyti paukščius degtomis molinėmis arba metalinėmis kulkomis, taip pat kulisiniai arbaletai su strėlę dengiančia korpuso dalimi - kulisa. Arbaletų korpuso ir buožės dizainas pradėjo kartoti to meto muškietų formas bei puošybą,atsirado taikikliai.Arbaletais medžiota buvo dar ir XIX a. Be abejo šis ginklas dėl savo brangumo buvo prieinamas tik aukštuomenei.Jeigu lanko medžioklinių strėlių antgaliai (išskyrus specializuotus šarvamušius,kurių formos buvo identiškos, lanko strėlių antgaliams , tik mažesnės masės) nesmarkiai skyrėsi nuo kovinių,tai arbaletinių strėlių medžiokliniai antgaliai buvo labai specializuoti. Jie būdavo dažniausiai įmoviniai (įtvariniai smūgio į taikinį metu kartais perskeldavo strėlės kotą). Antgalio formą apspręsdavo medžiojamas laimikis.Smailiaviršūniai ir sunkūs antgaliai buvo naudojami stambių žvėrių medžioklei,kailiniams žvėreliams medžioti - buki, kryžmės formos galais,kad nesugadinti kailio, kalto arba pusmėnulio formos greičiausiai šokiniai antgaliai vidutinio dydžio žvėrims, tokiems kaip stirna.

Lietuva vėlyvaisiais viduramžiais labai operatyviai sugebėjo įsisavinti naujausius karybos išradimus,arbaletas taip pat nebuvo išimtis. Jau nuo XIV a. LDK šaulių junginiai buvo ginkluoti arbaletais tokiu pat mastu kaip ir Ordinas,o lankininkai vaidino tik pagalbinį vaidmenį (tik apie13% bendro šaulių kiekio- tai rodo randamų iškastinių strėlių antgalių kiekybinės proporcijos) Šiuo požiūriu LDK niekuo nesiskyrė nuo Vakarų ir Centrinės Europos to meto valstybių (tai yra taip vadinamas žemyninės Europos lanko ir arbaleto naudijimo santykis, skirtingai nuo Anglijos ir Rusijos,kur lemiama persvara buvo lanko naudai). Labiausiai LDK naudotas vadinamasis centrines europos arbaleto tipas defleksiniu (t.y.esant be templės į priešingą pusę išlenktu) raginiu kompoziciniu lanku. Tokie arbaletai didesniu greičiu išmesdavo strėlę negu arbaletai plieniniais lankais, be to labiau tiko vietinėms klimatinėms sąlygoms, nes jau prie minus 5 laipsnių temperatūros plieniniai lankai lūždavo. Yra pakankamai archeologinių duomenų nedviprasmiškai teigti, kad XIVa. Antroje pusėje ir XV a. pradžioje Vilniuje būta arbaletų dirbtuvių. Nors apie medžioklę arbaletais Lietuvos teritorijoje Viduramžių-Renesanso ir vėlesniais laikais duomenų labai maža, visgi turint omenyje aukščiau minėtą šio ginklo populiarumą peršasi išvada,kad tam tikru momentu (nuo XIV iki XVIII amžiaus) arbaletais pas mus turėjo būti medžiota tokiu pat mastu kaip ir likusioje vakarietišką ginkluotę naudojusioje Europoje. Ir pabaigai norėtųsi apsistoti ties literatūroje pasitaikančia terminologine maišatimi, susijusia su arbaleto pavadinimo variantais. Pats žodis Arbalette yra pasiskolintas iš prancūzų kalbos, savo ruožtu yra lotyniško arcuballista (lankinė svaidyklė) variantas, LDK kanceliarine slavų kalba vadinamas samostrel vėlesniuose lenkų kalba rašytuose - kusza arba kusza ręczna(lenkiškai kalbėjusiai to meto LDK aukštuomenei, medžiojusiai arbaletais, lietuviškas terminas nebuvo aktualus,o lietuviškai kalbėjusi prastuomenė medžioklei naudojo lanką).Autentiško lietuviško pavadinimo,šiam ginklui įvardinti, išskyrus K.Sirvydo (1580-1630) pavartotą "kilpinis gielažinis" -kas greičiausiai atitiko jo gyventu laiku populiarų šneperi - bei lietuviškoje istoriografijoje pasitaikantį "kilpinį lanką" (kalbininkai šį pavadinimą besąlygiškai priskiria šaunamajam lankui) nėra. Dar vartotas iš tiurkų kalbų pas mus patekęs saidokas (saadak, sagaidak) iš tikrųjų reiškiantis lanko strėlių dėtuvę - strėlinę ir arbaletui įvardinti niekaip netinkamas. Savo termino neturint labiausiai priimtinas lieka neutralusis pavadinimo variantas - arbaletas.

Šiuolaikinė medžioklė arbaletais ir lankais
Šiuolaikinius lankus galima suskirstyti į 3 tipus:
1. tradiciniai (ilgieji arba įvairių tipų azijiniai-refleksiniai) lankai
2. olimpiniai lankai(angl. recurve)
3. skriemuliniai (arba blokiniai) lankai
Tradicinių medžioklinių lankų jėga yra nuo30kg., retais atvejais - iki 60kg. (tai beveik žmogaus fizinių galimybių riba). Medžiojant tradiciniais lankais (šaudoma be taikiklio) optimalus šūvis yra iš 15m.
Antrojo tipo lankai naudojami tiek sportui, tiek medžioklei.Sportinių įtempimo jėga neviršija 25kg, medžioklinių - tokiame pat diapazone kaip ir tradicinių lankų.
Atskirai vertėtų apsistoti ties skriemuliniais lankais. Šių lankų konstrukcijoje maksimaliai išnaudotos istorinių lankų ir šiuolaikinės mechanikos bei technologijų galimybės. Lanko konstrukcija tokia,jog trumpi ir stangrūs lanko pečiai įtempimo metu sukaupia tik dalį energijos,kita dalis akumuliuojama ekscentriškai pečių galuose besisukinėjančiuose skriemuliuose, kurie savo ruožtu kinetiškai per kabelius sujugti su temple Dėka šios sistemos lankui išlaikyti įtemptoje padėtyje reikia 60-80% mažesnės jėgos negu faktinė strėlės išmetimo jėga. Tokie lankai yra kompaktiški ir labai tinkami medžioklei sėlinant. Šūvis tokiu lanku yra komfortiškesnis, galima ilgiau taikytis ir laukti patogaus šūviui momento. Templę paleidus, lanko pečių jėgos grąžinami į pradinę padėtį skriemuliai (kitaip vadinami ekscentrikai) suteikia išmetamai strėlei papildomą pagreitį. Ekscentrikai atlieka, tik daug efektyviau, tą pačią funkciją kaip ir azijinio lanko "ragai" bei riesti olimpinio lanko pečių galai. Stambieji kanopiniai žvėrys medžiojami 30-36kg. tempimo jėgos skriemuliniais lankais. Didesnės (45kg ir daugiau) jėgos lankai gaminami pagal spec. užsakymus. Kaunamasis šūvio nuotolis - 50 m,optimalus šūvio nuotolis - 30 m. Taigi per tokį atstumą reikia prieiti prie žvėries arba tiek arti jį prisivilioti.
Yra sakoma, kad iš arbaleto ar lanko pašautas žvėris mirdamas taip ir nesupranta kas atsitiko. Ir tai panašu į tiesą. Taip sumedžioto laimikio kraujyje neaptinkama padidinto adrenalino kiekio, dėl to žvėriena yra kokybiškesnė Pati medžioklė suteikia gyvūnui daugiau šansų išsaugoti gyvybę, yra etiškesnė, o ir medžiotojui suteikia daugiau emocijų. Toks šūvis yra beveik begarsis ir neišbaido kitų netoli esančių gyvūnų. Lankas yra vienas iš sunkiausiai įvaldomų ginklų, reikalaujantis nemažų fizinių pastangų ir jėgos kontrolės. Šūvis iš jo yra jautrus bet kokiems nukrypimams nuo jėgų pusiausvyros tarp lanko ir lankininko. Taip pat būtinos pastovios treniruotės šaudymo įgūdžiams bei fizinei formai palaikyti. Kad šūvis būtų mirtinas, būtinai reikia pataikyti į širdies plotą.Strėlės antgaliui perpjovus stambiasias kraujagysles žvėris greitai nukraujavęs miršta, o pataikius į širdį tai atsitinka akimirksniu. Kuo gi ypatingas strėlės poveikis taikiniui ir kuo jis skiriasi nuo pavyzdžiui daug kartų didesnę energiją,ir dešimt kartų didesniu greičiu judančios iš medžioklinio karabino paleistos kulkos poveikio? Labai iškalbinga yra amerikiečių vienos iš garsiausių skriemulinių lankų gamintojos PSE kompanijos filmuota balistinių bandymų medžiaga. Iš to paties atstumo paeiliui 80 svarų(36 kg) jėgos skriemuliniu lanku ir medžiokliniu karabinu buvo šaudoma į pripiltą smėlio maždaug 2 litrų talpos plastikinį bakelį. Karabino kulka numuša bakelį nuo stovo, pramušus jo sienelę ji įstringa smėlyje maždaug bakelio viduryje. Pati kulka kontakto su bakelio sienele metu tiesiog sprogsta. Plyšus jos apvalkalui, smūgis išsiskirsto į didesnį bakelio plotą ir gesinamas viduje esančio smėlio(pataikius į žverį tai sukelia trauminį šoką). Šaunant lanku bakelis tik nežymiai pasislenka, o strėlė, pramušusi jį kiaurai nesumažėjusiu gričiu dingsta iš kadro. Medžioklė lankais bei arbaletais populiariausia yra JAV bei Kanadoje. Ten yra sukurta, sėkmingai daugelį metų veikianti, būsimų medžiotojų paruošimo sistema. Norintys medžioti apmokomi ne tik šaudyti lankais, bet ir supažindinami su medžioklės iš lanko būdais,išmoksta šaudyti ir gerai pataikyti į žvėrį iš įvairių padėčių. Medžiojama iš bokštelių arba prisėlinant prie laimikio. Taip pat iš valčių medžiojamos stambios žuvys. Medžiojamų žvėrių diapazonas platus:nuo švilpikų,įvairių paukščių iki elnių,briedžių, pilkųjų lokių,bizonų bei avijaučių (stambūs žvėrys paprastai medžiojami šiuolaikiniais skriemuliniais lankais ir arbaletais,nors yra atvejis kai paprastu. tradiciniu lanku buvo sumedžiotas net afrikinis dramblys!).

Šiuolaikiniai medžiokliniai arbaletai kaip ir lankai yra efektyviausios skriemulinės konstrukcijos, jie yra gerokai greitesni už istorinius analogus, aprūpinti optiniais taikikliais. Medžioklinių arbaletų jėga yra 70-90kg, tačiau šiuolaikinių technologijų ir konstrukcijos naujovių dėka tokios jėgos užtenka, kad strėlė pasiektų reikalingą medžioklei greitį. Kaunamojo ir optimalaus šūvio atstumai tokie pat kaip ir skriemulinių lankų. Šiuolaikiniai pjaunantys ir ekspansyviniai antgaliai yra maksimaliai efektyvūs tiek šūvio iš lanko,tiek iš arbaleto atveju. Medžioklinių antgalių kūrimui ir nuolatiniam tobulinimui skiriama labai daug dėmesio: tai ir konstruktyviniai pjaunančių paviršių optimizavimo (pavyzdžiui įvairių formų pjūklinės briaunos kaulams prakirsti, ekspansyvinių antgalių pjaunančios plokštumos, atsilenkiančios tik strėlei pramušus žvėries krūtinės lastą) ieškojimai, bandymai aerodinaminiuose vamzdžiuose, stengiantis sumažinti neigiamą oro pasipriešinimo poveikį ir daug kitų darbų.

Belieka tik apgailestauti, kad mūsų krašte medžioklė šiais egzotiškais ginklais neišsivystė Taip atsitiko, nes medžiotojų būreliuose nėra medžioklės šiais ginklais specialistų,kaip to pasekmė - nebuvo sukurtos sąlygos kokybiškai paruošti norinčius kultivuoti šią medžioklės rūšį. Medžioklė lankais bei arbaletais yra brangesnė negu šautuvais ir reikalauja itin gero teorinio bei praktinio pasiruošimo. Be abejo šios aplinkybės taip pat neprisidėjo priė jos išpopuliarėjimo ir nuo 2004 metų, Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, medžioklė arbaletais ir lankais pas mus buvo uždrausta. Tuo pačiu buvo nuskurdinta ir pati medžioklė kaip nematerialaus istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, bei atimta galimybė atgaivinti mūsų krašte buvusias senovėje tokios medžioklės tradicijas.

Sportinis ir pramoginis šaudymas arbaletais ir lankais šiomis dienomis
Šiais laikais,kai medžioklė neteko seniau buvusios ekonominės reikšmės ir tapo dažniausiai vien pramoga,kai medžiojama ne tam, kad apsiginti nuo bado,o daugiau dėl emocinų priežasčių,Vakarų šalyse,ypač Jungtinėse Valstijose, išpopuliarėjo medžioklę imituojantis šaudymas lankais bei arbaletais.Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad lankas savo populiarumu lenkia arbaletą. Taip yra todėl,kad daugumoje šalių(taip pat ir Lietuvoje) arbaletai pagal savo įtempimo jėgą patenka į tą pačią ginklų kategoriją kaip ir medžiokliniai šautuvai,o tai dažniausiai ir būna priežastimi atsisakyti idėjos pirkti tokį ginklą. Deja savo laiku Lietuvoje neatsirado entuziastingų ir iniciatyvių žmonių, kurie būtų išpopuliarinę šį puikų ir senovėje mūsų krašte paplitusį ginklą. Tuo tarpu lankais yra prekiaujama su vieninteliu apribojimu(neviršyti 20 kg jėgos), o sportiniams lankams ir šis apribojimas yra netaikomas.Taip pat nėra jokių amžiaus apribojimų juos įsigyjant. Todėl nenuostabu, kad JAV įkurta medžioklę imituojančio šaudymo lankais asociacija NFAA (National Field Archery Association) išplito po visą pasaulį ir jungia apie 20 milijonų narių. Tradiciniams ilgiesiems lankams naudojamos medinės strėlės su natūralių plunksnų sparneliais. NFAA taip pat šaudoma ir kitų tipų lankais(atskirose kategorijose). Rengiama visa eilė skirtingų, medžioklės sąlygoms artimų varžybų: pradedant šaudymu į miško trasoje išstatytus popierinius apskritimo formos, arba su žvėrių atvaizdais taikinius ir baigiant šaudymu į iš specialios korėtos gumos pagamintas natūralaus dydžio įvairių žvėrių figūras (kai kuriose varžybose - judančias). Šaudoma iš skirtingų nežinomų atstumų nuo bokštelių, pro įvairias gamtines kliūtis: nedidelius vandens telkinius ar upelius, krūmus, nuvirtusius medžius; stovint pelkėje, ant didelio akmens ar siauro kalnų takelio. Taikiniai, būna pakabinti medžiuose ar pastatyti ant stačių skardžių arba po jais. Trasas tokioms varžyboms stengiamasi parinkti vaizdingose ir kiek galima labiau raižyto reljefo vietose. Šaunamų į vieną taikinį strėlių kiekis ribojamas dažniausiai iki 4. Vienos iš įdomiausių varžybų yra imituojančios medžioklę prisėlinant. Trasoje, dažniausiai miške, statomos medžiojamųjų žvėrių figūros: tai gali būti tiek pavieniai žvėrys, tiek kaimenės ar 2 - 3 figūrų grupės stovinčios įvairiomis pozomis ar gulinčios žolėje (reikia išsirinkti šauti patogiausią). Varžybų dalyviai eina virve ant žemės pažymėtais "pėdsakais". Šauti galima iš kelių pozicijų, nuėjus į apgaulingai atrodančią "patogesnę" vietą atgal grįžti jau negalima. Tokiose varžybose į vieną taikinį galima paleisti vienintelę strėlę - kaip tikroje medžioklėje. Taškai skaičiuojami pagal pataikymo vietą (į širdį, plaučius, korpusą -pataikymai į kojas ar kitas šaunant lanku nereikšmingas zonas - neužskaitomi). Taikymo zonos niekaip nepažymėtos taigi reikia gerai išmanyti skirtingų žvėrių anatomiją, ypač tai svarbu šaudant į aukštai arba žemai esantį "žvėrį". Akivaizdu, kad tokie įgudžiai labai praverčia ir tikroje medžioklėje. Didžiajai tokiose trasose " medžiojančiųjų" daugumai tai ir yra vienintelė medžioklės forma medžioklė, - kuri prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ir turimo arba ne medžiotojo bilieto. Joje tam, kad pasijustum patyrusiu medžiotoju, nereikia laimikiui atimti ngyvybės,o emocijų gaunama nemažiau negu tikroje medžioklėje. Šaudant lanku lavinamas dėmesys ir koncentracija, tai neblogas ir tolygus fizinis krūvis pečių juostos raumenims, be to tenka nemažai vaikščioti. Kartu su gaunamomis teigiamomis emocijomis tai sudaro gerą ir sveiką derinį. Šaudyti tradiciniu lanku gali vaikai, suaugę bei pagyvenę vyrai ir moterys. Taigi draugystė su lanku gali tęstis visą gyvenimą. Gal būt tai ir yra šios laisvalaikio praleidimo formos populiarumo išsivysčiusiose šalyse priežastis.

Prieš 6 metus tradiciniais lankais susidomėta Estijoje,ten pradėta populiarinti šaudymą tradiciniais lankais būtent kaip laisvalaikio formą šeimoms bei poilsiaujančiųjų grupems. Atsirado visa eilė šaudyklų bei miško trasų. Dabar šaudantys tradiciniais lankais Estijoje yra skaičiuojami šimtais. Kodėl būtent tokiais lankais? Viena, jie yra labai paprastos konstrukcijos, jais nėra sunku išmokti šaudyti, jie nėra labai brangūs, o svarbiausia, kad prieš keliolika metų jie buvo pradėti gaminti Estijoje. Ši "liga" atkeliavo ir pas mus į Lietuvą. Viešajai imonei"Oksalis" Jums 2004 metų pradžioje įkūrus riterių ir lankininkų broliją "Viduramžių Pasiuntiniai", siekiančią atgaivinti Vėlyvųjų viduramžių karybos tradicijas, lankininkams kaip labiausiai tinkami pasirinkti tradiciniai ilgieji lankai. Brolijos įkūrėjai visi buvo šaudę skriemuliniais lankais, dalyvavę Lietuvos Lankininkų Federacijos, tarptautinės ASIFA federacijos narės ( Lietuvoje jungiančios sportinį šaudymą olimpiniais bei skriemuliniais lankais kultivuojančius lankininkus) rengiamose varžybose ir ne kartą buve jų prizininkais, laimėtojais bei organizatoriais. Šis patyrimas labai pravertė ir naujoje veikloje. 2004 metų pavasarį "Oksalis" Jums įrengė Klimkynės kaimo turizmo sodyboje, vaizdingoje vietoje, šaudymo iš lanko miško trasą su 14 stacionariai įvairiame aukštyje išdėstytų taikinių, pastatyti šaudymo bokšteliai. Čia galima ne tik treniruotis ir rengti varžybas(visų tipų lankais), bet ir gauti šaudymo iš lanko pamokas. Neturintys savo inventoriaus gali jį išsinuomoti, pašaudyti savo malonumui. Kvalifikuoti instruktoriai visa trasa palydi šaudančiuosius, juos konsultuoja bei užtikrina saugumą šaudymo metu. Brolija "Viduramžių Pasiuntiniai"sukūrė ir sėkmingai kartu su Trakų Istorijos Muziejumi įgyvendina lankininkų varžybų ciklą, atspindintį kovinio šaudymo iš lanko trdicijas. Tos varžybos tai Karališkasis šaudymas(į stacionarius taikinius akštėje iš 30 ir 50 m), Judantis taikinys (į švytuojanti taikinį iš 15 m), Greitošauda (iš to paties nuotolio; pastarosios dvejos varžybos imituoja netikėtai ir pavojingai priartėjusio priešo apšaudymą), Mūšio salvė (imituojamas priešo gretų apšaudymas pradiniame mūšio etape iš 100 ir 150m atstumo) ir Karališkoji medžioklė - kaip aukščiau aprašytoji medžioklės imitacija miško trasoje. Taip, pat bendradarbiaujant su Estijos kolegomis, pradėtas Trijų Pilių Taurės tarptautinių varžybų tradiciniais ilgaisiais lankais ciklas, kurio varžybos pradedant nuo 2004 m rudens paeiliui vyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilyse arba prie jų. Varžybose ir šventėse dalyvaujame vilkėdami viduramžiškais drabužiais, ką raginame daryti ir kitus varžybų dalyvius. Visą šią veiklą Brolija stengiasi derinti su istorinėms datoms paminėti skirtomis iškilmėmis, bei kas met Trakuose rengiama Viduramžių Švente, prie kurios rengimo ir tobulinimo visomis išgalėmis prisideda.

Taigi gerbiami skaitytojai, jeigu kartais einant miško takeliu tarp šimtamečių ažuolų šmėkštels senoviniais drabužiais vilkintys, su už pečių kabančiomis strėlinėmis ,pilnomis plunksnuotų strėlių vyrai ir moterys su lankais rankose, žinokite,kad tai ne vaiduokliai.